Kodėl reikia sveikai maitintis?

Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių. Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus - medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali. 

Baltymai, riebalai ir angliavandeniai yra trys pagrindinės sudedamosios maisto dalys. Riebalai turi daugiausia energijos, angliavandeniai ir baltymai taip pat turi atitinkamą energijos kiekį. 

Maisto racione be baltymų, angliavandenių ir riebalų turėtų būti apie 50 kitų maisto medžiagų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų, vanduo. Vanduo taip pat labai svarbus, nes visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandeninėje terpėje.

Visas maisto medžiagas organizmas pratęs pasisavinti iš maisto, todėl kasdien būtina valgyti kiek galima įvairesnių šviežių ir vertingų maisto produktų. 

7 superproduktai, kurie pailgina gyvenimo trukmę

 A

Kokių maisto produktų reikėtų įtraukti į savo valgiaraštį, kad jaustumėmės energingi? Dalijamės puikiu sąrašiuku, kuriame kiekvienas atras tai, kas jam skaniausia.

Vingrūnė (spirulina)

Vingrūnės – tai melsvieji mikrodumbliai, struktūra primenantys spiralę (lot.Spirulina). Įdomu tai, kad mokslininkai dažnai vingrūnes vadina ne dumbliais, o bakterijomis. Europos mokslininkai iš naujo atrado šiuos dumblius XX a., tyrinėdami Afrikos tautų mitybą. Jie pastebėjo, kad ypač skurdžios mitybos šalyje Čade vietiniai gyventojai ruošia žalsvai melsvos spalvos pyragą, primenantį patiekalą dihé iš lagūnose augančių mikroorganizmų. Pastebėta, kad tenykščių žmonių nekamuoja negalavimai, susiję su prasta mityba. Panašiai šimtmečius minta ir Pietų Amerikos gyventojai. Ilgai netruko, kol vingrūnes pradėta auginti Europoje, Šiaurės Amerikoje, ir jos tapo plačiai prieinamu supermaistu.

Apie vingrūnių gebėjimą normalizuoti žarnyno veiklą seniai žino japonai bei brazilai. Jie vartodavo šiuos melsvadumblius rimtiems virškinimo sutrikimams gydyti, organizmui valyti. Tai ypač aktualu kenčiantiems nuo alergijos, kai organizmas nesugeba pasisavinti naudingų medžiagų iš maisto, žmogus nuolat viduriuoja arba jį kamuoja vidurių pūtimas. Be to, teigiama, vingrūnės saugo ir nuo vėžio, širdies smūgio rizikos, normalizuoja kraujo spaudimą, padeda įveikti alerginę slogą, kovoja su grybelinėmis infekcijomis.

Chlorelės

Dar viena mikrodumblių rūšis – iš vienos ląstelės susidedančios ir gėluose vandenyse paplitusios chlorelės, padedančios mesti svorį. Žemėje ši rūšis egzistuoja jau 2,5 mln. metų ir vadinama išlikimo čempione, kurios gyvybingumo nesugebėjo palaužti nei klimato kaita, nei gamtos katastrofos. Tačiau Vakarų mokslininkai chloreles atrado ir pradėjo tyrinėti gana vėlai, tik 1890 m. Išvertus iš lotynų kalbos, Chlorella reiškia „tai, kas jauna ir žalia“. Patvirtinta, kad būtent chlorelėse yra didžiausia chlorofilo koncentracija. Dietų šalininkai rekomenduoja vartoti chloreles valant organizmą. Derindama dumblių vartojimą su apgalvota dieta, ne tik greičiau sulieknėsite, bet ir jausitės žvalesnė, nes prisotinsite organizmą naudingų vitaminų bei mineralų.

Lapiniai kopūstai (Kale) 

Šiuo metu šie kopūstai „ant bangos“: iš jų gaminami patys įvairiausi patiekalai, trinami kokteiliai, netgi kepami traškučiai. Nieko keisto, kad juos taip pamėgo sveika mityba susižavėjusi visuomenė. Šie kopūstai  itin naudingi mūsų sveikatai – juose daug vitaminų A, K, B taip pat vitamino C, kalcio, antioksidantų, geležies, amino ir omega-3 rūgščių. Neretai šie kopūstai vadinami supermaistu, nes yra labai maistingi, turi daug mineralų, tinkami įvairiems patiekalams gardinti. Dar jie ir puikiai veikia žarnyną, skrandį, kepenis, stipriną imunitetą, saugo nuo vėžio ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Artišokai

Juose gausu antioksidantų, kovojančių su laisvaisiais radikalais. Be to, šios daržovės teigiamai veikia kepenis ir mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje. Apskritai artišokai greitina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, pašalina iš organizmo toksinus ir nuodingas medžiagas, saugo nuo uždegiminių procesų, padeda išvengti migrenos skausmų. O svarbiausia – šios daržovės, net suvalgius riebesnio maisto, sureguliuos medžiagų apykaitą. Gausu vitaminų C, K, magnio, mangano, kalio, fosforo, geležies.
 

Acai uogos

Teigiama, kad šios uogos išsiskiria ypatingomis galiomis. Antioksidantų jose net dešimt kartų daugiau nei raudonosiose vynuogėse, daug geležies, kalcio, vitamino A, aminorūgščių... Svarbu paminėti, kad acai uogos pasižymi jauninamuoju poveikiu, stiprina imunitetą, padeda numesti arba sureguliuoti kūno svorį, suteikia energijos, saugo nuo vėžio.

Brokoliniai kopūstai

Porcijoje be riebalų paruoštų brokolinių kopūstų tėra apie 30 kcal. Tačiau ją suvalgiusi jausitės sotesnė nei sukrimtusi bandelę ar sumuštinį. Be to, organizmas gaus svarbių mikroelementų ir daug riebalus deginančio vitamino C. Dar brokoliniuose kopūstuose yra geležies, folinės rūgšties, kalio. O chromo yra daugiau nei kitose daržovėse. Juk žinote, kad šis mikroelementas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir padeda sutramdyti vilko apetitą? Be to, brokoliai puikiai veikia virškinimo sistemą, padeda detoksikuoti organizmą, saugo nuo vėžio, diabeto, hipertenzijos, įvairių alergijų. Brokoliniai kopūstai – tai ir antioksidantų užtaisas. Taip pat šios daržovės vadinamos organizmo šluota, nes pašalina šlakus, negyvas ląsteles, sunkiuosius metalus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Brokoliniai kopūstai taip pat kovoja su onkologiniais susirgimais. Jeigu nemėgstate šių daržovių, būtinai įtraukite į valgiaraštį kitas kopūstų rūšis, tarkime, žiedinius, lapinius, briuselinius ir t. t.

Briuseliniai kopūstai

Briuseliniai kopūstai – tai natūrali apsauga nuo vėžio ir peršalimo, stiprina kaulus, širdies ir kraujagyslių sistemą. Puodelyje šių daržovių yra net 74,8 mg vitamino C, taip pat A, K, C, B6, kalio, magnio, geležies, kalcio. O paruošti patiekalų su jais visai nesunku – nuo salotų iki troškinio ar sriubų.

Sveikos mitybos taisyklės:

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.

2. Išlaikyti normalų kūno svorį.

3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų riebiųjų rūgščių, ir cholesterolio.

4. Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.

5. Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.

6. Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

7. Kuo mažiau vartoti alkoholio.

Kas yra sveika mityba?

Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra labai svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų.

3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Pastebėta, kad mityba nėra taisyklinga ir dėl to mitybos piramidė buvo pakeista. Dabar piramidės apačioje atsirado 8 stiklinės vandens, o aplink piramidę – fizinio aktyvumo figūros.  Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų gavimas, o aktyvumas – eikvojimas,  todėl svarbus balansas tarp gavimo ir eikvojimo. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per dieną aktyviai judėti apie pusę valandos, o vaikams –  ne mažiau kaip valandą. Judėti reikia gana aktyviai, kad sušiltum, širdis pradėtų plakti greičiau.